Įprasti anestezijos metodai yra bendroji anestezija, neuraksinė anestezija, vietinė anestezija, nervų blokados anestezija ir kombinuota anestezija. Gydytojas parinks tinkamą metodą, atsižvelgdamas į operacijos tipą, paciento fizinę būklę ir anestezijos rizikos vertinimą.
1. Bendroji anestezija
Atliekant bendrąją nejautrą, naudojami intraveniniai arba įkvepiamieji anestetikai, kad pacientas netektų sąmonės ir-neskaudėtų. Jis tinka didelėms operacijoms, tokioms kaip torakotomija ir laparotomija, arba procedūroms, kurioms reikia visiško sąmonės netekimo. Dažniausiai naudojami vaistai yra propofolio injekcija, sevoflurano įkvėpimas ir sufentanilio injekcija. Taikant bendrąją nejautrą reikia nuolat stebėti gyvybinius požymius, todėl gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos, tokios kaip pooperacinis pykinimas, vėmimas ir kvėpavimo slopinimas.
2. Neuraksialinė anestezija
Neuraksinė anestezija apima epidurinę anesteziją ir subarachnoidinę blokadą. Jis blokuoja nervų laidumą, į stuburo kanalą suleidžiant vietinį anestetiką. Jis dažniausiai naudojamas cezario pjūviams ir apatinių galūnių operacijoms. Procedūra reikalauja tikslios punkcijos vietos nustatymo ir gali sukelti komplikacijų, tokių kaip hipotenzija ir galvos skausmas. Dažniausiai naudojami vaistai yra ropivakaino injekcija ir bupivakaino injekcija.
3. Vietinė anestezija
Taikant vietinę nejautrą, vaistai įvedami tiesiai į chirurginę sritį ir tinka nedidelėms paviršiaus operacijoms, tokioms kaip odos siūlai ir lumpektomija. Dažniausiai naudojami tirpalai yra lidokaino injekcija ir prokaino injekcija. Nors anestezija yra paprasta administruoti ir greitai atsigauna, ji yra ribota ir gali būti neveiksminga atliekant sudėtingas operacijas.
4. Nervų bloko anestezija
Nervų blokados anestezija apima vaistų suleidimą į tam tikrą nervinį rezginį ar kamieną, pvz., žasto rezginio bloką, naudojamą viršutinių galūnių chirurgijoje. Norint pasiekti tikslą, reikalingas ultragarsas arba nervų stimuliatorius, užtikrinantis didelį tikslumą ir minimalų sisteminį poveikį. Tačiau gali atsirasti nervų pažeidimas arba hematoma. Dažniausiai vartojama ropivakaino injekcija kartu su gliukokortikoidais.
5. Kombinuota anestezija
Kombinuotoje nejautroje derinami du ar daugiau anestezijos metodų ar vaistų, pavyzdžiui, bendroji anestezija kartu su epidurine analgezija. Tai gali sumažinti vieno anestezinio vaisto dozę ir sumažinti nepageidaujamų reakcijų riziką. Jis tinka ilgoms, sudėtingoms operacijoms. Norint suderinti nuskausminimo gylį ir saugumą, reikalingas asmeninis planas.
Prieš anesteziją pacientai turi nevalgyti 6–8 valandas, kad išvengtų regurgitacijos ir aspiracijos. Po operacijos palaikykite kvėpavimo takų praeinamumą ir stebėkite sveikimą. Pacientai turėtų sąžiningai atskleisti savo anestezijos istoriją, alergijas ir vaistų istoriją bei bendradarbiauti su gydytoju vertindami riziką. Skirtingi anestezijos metodai turi savų privalumų ir trūkumų, todėl atliekant klinikinę atranką reikėtų visapusiškai atsižvelgti į chirurginius poreikius, paciento toleranciją ir pooperacinio atsigavimo tikslus. Griežtas standartizuotų darbo procedūrų laikymasis užtikrina saugumą.